rūstas

rū́stas, -à adj. (3) K, I, NdŽ, Grv, Vn; SD98, H181 1. žr. rūstus 1: Ant alkūnės pasirėmęs, sėdi rūstas, nešnekus Mair. Rūstas karalius nuvedino jį kalinion M.Valanč. Jin pusė aičvaro: visa tokio smarkaus, rū́sto pabūdo LKT242(Lnkv). Svečio[je] šalelė[je] rūsti žmonelės, atšiauri jų malonė D31. Jeib tave n’užkluptų kokie rūsti žmones CII564. Po lokiu gimęs rū́stas žmogus J. Ar negailėjais, kad pažadėjai … rūsto tėvo sūnyčiui? N232. Rūsti anyta, rūstos mošelės KlvD118. Antrieji jam rodo rūstą veidą Kel1881,94.

rūstaĩ adv. Sut, NdŽ; N, K, Sch216: Tuokart aš būsiu karelė[je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas D73. Smarkiai ir rūstai atsiliepia I. Tai rūstai sakė tėvelis JD702. Rūstai atsakiau, nenutylėjau: nutraukė bajorėlis JD883. Ir kalbėjo rūstai su jais BB1Moz42,7.

2. žr. rūstus 6: Ei, ateis ateis rudens dienužėlės, rūsta mūsų sesužėlė, rūsta mūsų seselė JD604. Radau rū́stą, liūdną savo jauną mergužę JV1024. O, mergytė, o, jaunoji, ko rūsta taip vaikščioji? JV599. Neigi rū́stas augau, visas mylėjau, tik vienos tenorėjau LB51. Su rūsta širdele išleidžiu tave J. Jos rūsta širdis suminkštėjo A1885,6. Klausė karaliūnas, ko rū́stas žirgelis? JD1123. Rū́stas veidas KII57. Balsas daugiaus rūstas, nekaip linksmas S.Dauk. Kad ir turiu pamotelę, anos yra rūsta širdelė D56. Dieverėlio širdis rūsta, o martelės da[r] rūstesnė (d.) Nm. Oi, graudina rūstaisiais žodeliais Tvr. | prk.: O linksmas vakarojimas tankiai rūstą rytmetį daro M.Valanč. Visose pusėse rūsta diena lietuviams rodės S.Dauk. Lietuviai ir žemaičiai rūpesnė[je] niekumet nenusiminė, kartais rūstose dienose braidydami kraujūse savo brolių S.Dauk. Teip svetimoj šalėj vargstu rūstas dienas! TŽVI378. Pabudę naktį varykim rūstą: dienos šviesesnės ateitis rausta Mair. Susiraukusi kaip naktis rūsta įejo VP43. Reiks ištekėti į aną didį rūstą kiemelį KlvD260. Svietas pavirsta rūstas, gailas Mž334.

rū́sta n.: Ok, Dievulėliau, kaip ma[n] rū́sta, neturiu matušės JD93. rūstaĩ adv.: Injojęs į miestą, klausia, dėl ko čia visur teip rūstai (gedulas) BsPII175. Ei, mergaite lelijaite, ko tu rūstai augai? RD64. Tas paukštis [zylė] cypcio[ja] rūstai, skelbdamas gaspadoriuo didžius speigus, pusnis ir pūgas ar darganas S.Dauk. Ko taip labai rūstai giedi? JV696.